- turkutis
- turkùtis sm. (2) BŽ241, NdŽ, FrnW, KŽ žr. 1 turklys: 1. E(Žž, Kš), Rtr, Ppr, Dv Turkùtis toli girdėt, kap anas turkia Btrm. Turkùtis, velnias, visus daigus nukirto, visus kopūstus! Plm. Be perstojo turkia turkučiai, kurkia varlės rš. | prk.: Per radiją turkùtis rėkia (apie garso trukdymus) Rdš. 2. Turkùtis vakare turkščia Vvs.
Dictionary of the Lithuanian Language.